14. Koks lietuvio (lietuvės) paveikslas kuriamas įvairių laikotarpių literatūroje

Oskaras Vaildas yra pasakęs : ,, moteris – žavingai aikštinga lytis“. Galima teigti, kad moters paveikslas literatūroje nuo seniausių laikų užima didžiulį vaidmenį. Skirtingų laikmečių moterys literatūroje vaizduojamos vis kitaip, remiantis to meto požiūriu, pasaulio suvokimu bei kultūra. Lietuvių rašytojai taip pat dažnai vaizduodavo įvairiausių bruožų bei asmenybių moteris, kurių … Daugiau…

15. Ezopo kalba sovietmečio literatūroje

Sovietinės okupacijos metais Lietuva privalėjo tarnauti socialistinei santvarkai ir visai valdžiai. Ne nuostabu, kad lietuvių poetams sovietinis laikotarpis buvo ne tik asmeninių teisių, bet ir kūrybinių laisvių, norų bei siekių suvaržymas. Literatūra privalėjo paklusti socialistinei santvarkai, valdžiai bei ideologijoms. Tinkamiausias žanras, kuris galėjo formuoti marksistinę ideologiją buvo romanas. Nors rašytojai … Daugiau…

16. Praradimas kaip kūrybinio įkvėpimo šaltinis

Stipriausias ir pagrindinis žmogaus kančios išgyvenimas vyksta susidūrus su praradimais. Tik praradę suprantame tikrąsias žmogiškąsias vertybes, suvokiame trapios gyvenimo būties laikinumą ir stengiamės suprasti ne tik supančią aplinką, kurioje gyvename, bet ir save. Atskleisti savo gražiausias savybes, ieškoti tikrojo gyvenimo kelio bei tapti tokiais, kokiais norime būti ne rytoj, bet … Daugiau…

17. Žaismas moderniojoje lietuvių literatūroje

Kalba yra vienas iš pagrindinių aspektų, išskiriančių žmones į atskiras tautas. Tai tarsi kiekvienos tautos skiriamasis bruožas, kurio niekas negali nukopijuoti. Tai yra unikali ir neplagijuojama valstybės nuosavybė. O kuo skirtingų tautų kalbos skiriasi viena nuo kitos? Na kiekviena kalba turi savo abėcėlę, tarmes bei atskiras kalbines raiškos priemones, be … Daugiau…

18. Tėvas lietuvių literatūroje

Posakį „Tėvas – šeimos galva“ yra girdėjęs kiekvienas iš mūsų. Tokia samprata buvo paplitusi įvairiais laikais, kai visuomenės (taip pat ir šeimos modelis) buvo patriarchalinis, t.y. toks, kuriame pabrėžiama vyro viršenybė. Nors kilus feminizmo bangai ir judėjimams už lygias lyčių teises, toks kurios nors lyties pranašumas šiek tiek „apsilygino“ (visa … Daugiau…

19. Kokį poveikį kultūrai ir visuomenei daro kryptingai veikianti asmenybė?

19. Kokį poveikį kultūrai ir visuomenei daro kryptingai veikianti asmenybė (Jonas Basanavičius ir kt.)? Mano nuomone, asmenybė – tai įgimtų savybių ir patirties įgijimo rezultatas. Ja tapti nėra labai lengva, tačiau visokeriopa patirtis bei įvairūs poelgiai neretai veda to link. Žmogus, mokantis mylėti, kurdamas vienokį ar kitokį meną bei vertinantis … Daugiau…

20. Tautosaka lietuvių literatūroje

Tautosaka niekada nepraras savo grožio ir savitumo. Nemažai rašytojų yra perpasakoję liaudies pasakų, išsaugodami jų siužetus. Tautosakoje, kitaip nei literatūroje, randame labai daug metaforų, hiperbolių, personifikacijų, leidžiančių atsiskleisti tautosakos grožiui. Kolektyviškumas – savybė dėl kurios tautosaka ir yra tokia savita, tokia įdomi. Literatūros kūrinių unikalumas niekad neprilygs daugybei tautosakos kūrinių … Daugiau…

1. Išeivė iš Lietuvos Sandra Bernotaitė kalbą apibūdino kaip subtilią, šventą erdvę, kurią privalu saugoti. Remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais, aptarkite visuomenės požiūrį į gimtosios kalbos saugojimą.

Gimtoji kalba – tai tarsi šventa erdvė, kurią svarbu saugoti. Gal būt kai kurie žmonės nepakankamai vertina savo kalbą. Neretai kalba būna iškraipoma, įsipina svetimybės. Ar mūsų pažystami žmonės vartoja taisyklingą kalbą, o gal būt neretai kalba buitiškai? Pavyzdžiui, kaip bendrauja emigrantai? Ar tie žmonės dažnai naudoja svetimybes, ar jų … Daugiau…

2. „Pagal drabužį sutinka, pagal protą palydi“, – sako liaudies išmintis. Remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais, patvirtinkite arba paneikite mintį, kad žmogaus įvaizdį gali kurti ir jo kalba.

Ši tema informuoja, kad bus kalbama apie žmogaus vidines savybes. Dažniausiai visų pirma, sutikę žmogų, atkreipiame dėmesį į jo išvaizdą.  Reikėtų atkreipti dėmesį, jog žmonės dažnai mėgsta gražius, savimi pasitikinčius asmenis. Visada kreipiame labai daug dėmesio į žmogaus išorę. Bet  ar tikrai  pirmasis įspūdis pats svarbiausias ir neišdildomas? O galbūt … Daugiau…

2. „Kaip paskatinti skaityti mokinį, pavargusį nuo privalomų mokyklos skaitinių? Geriausias būdas – leisti rinktis knygą pačiam“, – rašo žurnalistė Eglė Devižytė. Aptarkite, kokias knygas renkatės skaityti jūs ir jūsų bendraamžiai.

Daugelis mokinių iš tiesų pavargsta skaityti. Dažnai knygos neatitinka lūkesčių ir būna nelabai įdomios. Privalomi mokyklos skaitiniai žinoma skirti mokymuisi ir ne visada bus lengvi, tačiau reikėtų įvairovės ir kitokių knygų, kurios praskaidrintų nuotaiką. Skirtingo amžiaus mokiniai, žinoma, renkasi skirtingas knygas. Tačiau populiariausios knygos yra apie kasdienį paauglių gyvenimą, jų … Daugiau…

3. Pristatykite Lietuvių kalbos instituto parengtus du–tris naujausius skaitmeninius lietuvių kalbos išteklius. Argumentuotai aptarkite, kaip jie padeda mokytis lietuvių kalbos.

Lietuvių kalbos institutas yra parengęs gana nemažai žodynų, terminų žodynų, duomenų bazių ir panašių pagalbinių priemonių skirtų mokymuisi ir informacijos gavimui internete. Šie skaitmeniniai lietuvių kalbos ištekliai labai pasitarnauja besimokantiems . Labai palengvina informacijos paiešką, juose yra daugiau informacijos negu vadovėliuose, galima viską rasti greitai ir vienoje vietoje. Turbūt daugelis … Daugiau…

4. Lietuvių kalbą nuolat papildo nauji žodžiai. Remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais, aptarkite naujažodžių kilmę, sandarą ir pasvarstykite, kodėl ne visi jie prigyja.

Mūsų kalbą vis papildo nauji žodžiai – naujadarai. Jų sandara ir kilmė gali būti labai įvairi. Gal būt jie yra sudurtiniai – sudaryti iš dviejų trumpesnių žodžių. Įdomu kodėl atsiranda naujadarai? Ar su laiku mūsų kalboje pritrūksta tam tikrų žodžių apibūdinti vieną ar kitą daiktą, įvykį? Kyla klausimas, kokiu būdu … Daugiau…

5. Minėdama Tarptautinio raštingumo dieną UNESCO komisija atkreipia dėmesį, kad ir naujausios technologijos padeda didinti gyventojų raštingumo lygį. Argumentuotai pritarkite šiai minčiai arba ją paneikite.

Naujausios technologijos vis tobulėja. Galime skaityti naujienas internetu, sužinoti atsakymus bene į kiekvieną klausimą. Žmonės noriai naudojasi naujomis technologijomis, naudojasi skaityklėmis, žodynais, žinoma net mokosi kompiuterio pagalba. Dabar internetas prieinamas beveik kiekvienam žmogui. Galbūt žmonės mieliau skaito ne tikrus laikraščius ir knygas, o interneto naujienas , elektronines knygas ir taip … Daugiau…

6. Mokslininkai spėja, kad XXI amžiaus pabaigoje iš 7 tūkstančių šiandien pasaulyje egzistuojančių kalbų ir dialektų liks mažiau negu pusė. Remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais, pasamprotaukite, kodėl vienos kalbos yra populiarios, tampa netgi tarptautinio bendravimo kalbomis, o kitoms kyla grėsmė išnykti.

Šiuo metu pasaulyje yra kelios pačios populiariausios kalbos. Su laiku kai kurios kalbos gali išnykti. Įdomu, kodėl vienos kalbos populiarios, o kitoms gresia net išnykimas? Gal būt nepopuliarios tų šalių kalbos, kuriose yra silpnesnė ekonomika, mažesnė prekyba su kitomis šalimis, nedarbas, uždaras gyvenimo būdas. Pagrindinės užsienio kalbos, kurių mokoma mokyklose … Daugiau…

7. Europos kalbų diena minima kaip kultūrų įvairovės diena, ja skatinama mokytis kalbų. Argumentuotai pasvarstykite, kiek ir kodėl šiandienos žmogui reikėtų mokėti kalbų.

Europos kalbų diena, puikus priminimas žmonėms, jog reikia mokytis kalbų. Šią dieną būna organizuojami įvairūs renginiai vaikams ir suaugusiems. Šiuolaikiniam žmogui kalbų mokėjimas labai padeda įsidarbinti, siekti geresnės ateities. Taip pat suteikia galimybę bendrauti su kitų šalių žmonėmis. Be abejonės praplečia akiratį. Kokių dar galimybių suteikia kalbos? Pamąstykime apie bendravimo … Daugiau…

8. Vaikštant po miestus ar miestelius į akis dažnai krinta nelietuviški pavadinimai vitrinose ir iškabose. Remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais, išsakykite savo požiūrį į nelietuviškų pavadinimų vartojimą mūsų aplinkoje.

Savo aplinkoje vis dažniau matome nelietuviškus pavadinimus, reklamas, iškabas. Ar tai pavojinga ir gali išstumti lietuvių kalbą, o gal priešingai- tai plečia mūsų akiratį, priartina prie didesnių šalių, skatina vienytis, bendradarbiauti? Gal būt tai tolerancija kitataučiams, jog jie galėtų jaustis mūsų šalyje laukiami. Ne visi vyresnės kartos žmonės supranta užrašus … Daugiau…

9. „Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ autoriai tikisi, kad juo naudosis žmonės, kurie nori kalbėti taisyklingai, turtingai. Argumentuotai aptarkite, ar žodynai padeda mokytis ne tik svetimų kalbų, bet ir gimtosios kalbos.

Įvairius žodynus galime rasti kiekvienoje bibliotekoje ar internete, tačiau dažniausiai ieškome užsienio kalbos žodynų. O ar naudojamės lietuvių kalbos žodynais, norėdami pasimokyti gimtosios kalbos ypatumų? Lietuvių kalbos žodynas gali būti naudingas tiems, kurie nori praturtinti savo kalbą, kalbėti taisyklingai. Toli gražu ne kiekvienas iš mūsų kalba taisyklinga lietuvių kalba. Daugelis … Daugiau…

10. Nacionalinis diktantas – tradicinis renginys, padedantis puoselėti lietuvių kalbą. Remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais, papasakokite, kokie renginiai, skatinantys puoselėti gimtąją kalbą, vyksta jūsų mokykloje, rajone ar mieste.

Nacionalinis diktantas – tai renginys pradėtas jau prieš dešimt metų. Šis iššūkis suteikia galimybę pasitikrinti savo gimtosios kalbos žinias ir primena, jog puoselėtume savo kalbą. Žinoma vyksta ir daugiau įvairių renginių skirtų lietuvių kalbai. Daug jų organizuojama mokyklose- skaitovų konkursas, ar daugiausiai knygų perskaičiusio mokinio konkursas, lietuvių kalbos savaitė ir … Daugiau…

1. Meno kritikė Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė kviečia pasivaikščioti po savo miestą ar miestelį, pasižvalgyti į skulptūras ar lentelių užrašus ir sužinoti įdomių istorijų. Remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais, pristatykite savo gyvenamosios aplinkos įdomybes.

Lietuvos miestai ir miesteliai turi begale lankytinų vietų- pilių, parkų, dvarų, skulptūrų ir tt. Nuolat vyksta įvairios pažintinės ekskursijos. Dažnai mes nepastebime aplink mus esančių žymių vietų ar užrašų , bet atidžiai pasižvalgius galime daug sužinoti apie savo aplinkos istoriją ir praeitį. Verta pabendrauti su vyresniais žmonėmis, nes jie neretai … Daugiau…

2. Seimas, atsižvelgdamas į mažėjantį knygų perkamumą ir skaitymą Lietuvoje, nutarė 2016-uosius paskelbti Bibliotekų metais. Remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais, pasidalykite įžvalgomis, kokie renginiai padėtų bibliotekoms tapti kultūriniu traukos centru.

Lietuvoje sparčiai mažėja knygų perkamumas ir skaitymas. Informacinės technologijos smarkiai sumažino knygų populiarumą. Žinoma knygų kaina taip pat ne visiems prieinama. Kaip pritraukti žmones į bibliotekas, kaip paskatinti daugiau skaityti, domėtis knygomis. Kokie renginiai galėtų būti vykdomi? Gal būt naujų knygų pristatymai, apžvalgos, renginiai vaikams? Skaitytojus galėtų dominti didesnė knygų … Daugiau…

3. Festivalio „Kultūra – puikus būdas dialogui“ iniciatorius aktorius Gediminas Storpirštis teigia, kad kultūrų pažinimas gali sujungti skirtingas tautas. Argumentuotai pristatykite savo įžvalgas, kokie kultūriniai renginiai padėtų geriau pažinti vieniems kitus.

Puikiai žinome, jog skirtingos tautos turi skirtingas kultūras, skirtingą istoriją, papročius Dažnai šie skirtumai atskiria tautas, supriešina, skatina nesantaiką. Taip yra todėl, jog neįsigiliname į kiekvieną kultūrą, nesuprantame, kodėl šie žmonės elgiasi kitaip nei mes. Kultūrų pažinimas gali sujungti skirtingas tautas. Tam reikėtų organizuoti daugiau kultūrinių renginių, švenčių. Tokie renginiai … Daugiau…

4. „Ar nuotraukų gausa socialiniuose tinkluose, naujienų portaluose nenuvertina žmogaus atvaizdo?“ – klausia fotografė Dovilė Budreikaitė-Dagienė. Argumentuotai išsakykite savo požiūrį į menininkės keliamą klausimą.

Tema apie žmonių pamėgtą pramogą – nuotraukų talpinimą į socialinius tinklus, gana plati. Atrodo šiais laikais tai labai įprasta ir normalu. Juk taip patogu bendrauti socialiniuose tinkluose, kur gali matyti visas draugų ir žinomų žmonių gyvenimo naujienas, peržiūrėti nuotraukas. Tačiau ar tai nesusvetimėjimas, ar mes pakankamai bendraujame gyvai? Kyla klausimas … Daugiau…

5. Kai kurios šalys turi senas tautinio kostiumo dėvėjimo tradicijas, o etiketo žinovai jį prilygina vakarinei aprangai. Aptarkite tautinio kostiumo vilkėjimo tradicijas senovės ir šių dienų Lietuvoje.

Tautinis kostiumas – tai ne šiaip rūbas. Tai nuo pat senovės buvęs išeiginis drabužis. Apie šio apdaro dėvėjimo tradicijas būtų galima daug papasakoti. Kiekvieno Lietuvos regiono tautiniai drabužiai buvo šiek tiek skirtingi, tačiau turėjo bendrumą. Nors šių laikų Lietuvoje šis drabužis nebėra išeiginis ar vakarinis rūbas, jis vis gi naudojamas … Daugiau…

6. Pristatykite vieną–dvi šiuolaikinio meno parodas ir aptarkite, kuo įdomūs jose eksponuojami kūriniai.

Šiuolaikinio meno parodų yra labai daug. Visos jos gana įdomios skirtingoms žmonių grupėms. Iš tiesų dabar galime pamatyti įvairiausių parodų kurios neabejotinai nustebins savo idėja, eksponuojamais kūriniais . Pavyzdžiui, parodos akliesiems, po atviru dangumi, skirtos tam tikroms progoms. Meno parodos iš tiesų labai skiriasi savo pobūdžiu ir gali priversti susimąstyti, … Daugiau…

7. Kultūros paveldo viešinimas interneto erdvėse, pavyzdžiui, projektas „Lietuva senose fotografijose“, leidžia dalytis fotoarchyvais. Remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais, aptarkite, kas dar skatintų domėjimąsi kultūros paveldu.

Kultūros paveldas – tai svarbios kultūros vertybės. Kultūros paveldo viešinimas internete leidžia vis didesniam žmonių ratui pamatyti savo šalies kultūrą. Kultūrinės vertybės gali būti ir materialinės ir nematerialinės. Tai gali būti įvairūs paminklai arba tiesiog nusistovėjusi veikla. Lietuvoje turime nemažai kultūros paveldu pripažintų vietų. Įdomu kaip žmonės vertina savo kultūrinį … Daugiau…

8. Pastaruoju metu populiaru Lietuvai reikšmingas datas paminėti netradiciniais renginiais, kaip antai nujoti Vytauto Didžiojo keliais iki Juodosios jūros. Remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais, išsakykite savo požiūrį į istorinių ar kultūrinių sukakčių minėjimo būdus.

Lietuvai reikšmingų datų ir įvairių sukakčių tikrai netrūksta, tad reikia jas kažkaip paminėti. Netradiciniai renginiai skirti reikšmingoms datoms paminėti yra gana geras būdas pritraukti daugiau žmonių ir paskatinti prisiminti savo istoriją. Neretai žmonėms norisi naujovių ir šie renginiai galėtų būti puiki priemonė. Žmogus geriau įsimena tokius renginius ir noriai juose … Daugiau…

9. Aktorius, bardas Giedrius Arbačiauskas teigia, kad jam būti savitam padeda dainuojamoji poezija. Argumentuotai pasvarstykite, kokios kultūrinės veiklos skatina atrasti save.

Žmonės nuo senų laikų ausdavo, rašė eilėraščius, gamino skulptūras, dainavo. Visa tai atmenama iki šių laikų. Kultūrinė veikla – tai kelias į žmogaus vystymąsi ir saviraišką. Štai aktorius G. Arbačiauskas atrado save dainuojamojoje poezijoje. Ko gero kiekvienas žmogus turėtų išbandyti sau artimas veiklas, jog surastų tai kas jam suteikia daugiausia … Daugiau…

10. Pristatykite iš savo miesto, miestelio ar krašto kilusius žymius žmones. Argumentuotai paaiškinkite, kuo jie svarbūs Lietuvos kultūrai.

Turbūt kiekviename krašte, mieste, miestelyje yra žymių žmonių, iškilių asmenybių. Tokie žmonės labai svarbūs Lietuvos kultūrai. Šie žmonės palieka pėdsaką mūsų istorijoje savo darbais. Gal būt tai rašytojai, dailininkai, ar tiesiog aktyvūs visuomenės veikėjai. Tokie žmonės mūsų aplinkoje skatina pasitempti, lygiuotis į juos, skatina savišvietą. Galime didžiuotis savo šalies žymiais … Daugiau…

1. Albertas Einšteinas yra sakęs: „Jei norite, kad jūsų vaikai būtų protingi, skaitykite jiems pasakas.“ Remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais, pasamprotaukite, kokios išminties mokoma pasakose.

Tema apie vaikų literatūrą labai plati. Turbūt pati pirmoji knyga skaitoma vaikui yra pasakų knyga. A. Einšteinas sako, jog pasakos lavina vaiką, moko išminties. Kokios gi dažniausiai mūsų lietuvių liaudies pasakos? Turbūt pamokančios ir su gilia mintimi. Veikėjai gyvūnai arba žmonės, blogieji ir nenaudėliai. Pasakos vaikus moko tikrųjų vertybių – … Daugiau…

3. „Poezija yra knygos, į kurias tiesiame ranką, kai gera ar liūdna, arba kai nėra kam tos rankos paduoti“, – rašė poetas Marcelijus Martinaitis. Remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais, pasamprotaukite, ką jūs atrandate poezijoje.

Poezija- tai toks neaprėpiamas minčių pasaulis. Dažnai ji labai jausminga ir sukelianti daug minčių. Gal todėl mes skaitome poeziją tam tikrais gyvenimo tarpsniais, kai jaučiamės liūdni arba laimingi? Kažkodėl kiekvieną dieną mes poezijos nepasigendame. Atrodo tai kažkokie ypatingi, reikalaujantis neįprastos nuotaikos, kūriniai. Ką žmogus randa poezijoje, ką pritaiko savo nuotaikai … Daugiau…