4. Kaip pasikeistų Kristijono Donelaičio kūryba išvertus ją į šiuolaikinę bendrinę lietuvių kalbą?
5 (100%) 1 vote

4. Kaip pasikeistų Kristijono Donelaičio kūryba išvertus ją į šiuolaikinę bendrinę lietuvių kalbą?

2016 metų kalbėjimo potemė 12 klasei. Tema: 4. Kaip pasikeistų Kristijono Donelaičio kūryba išvertus ją į šiuolaikinę bendrinę lietuvių kalbą? Nr. 4

Kristijonas Donelaitis (evangelikų liuteronų kunigas, poetas) neabejotinai yra Mažosios Lietuvos lietuvių grožinės literatūros pradininkas. Donelaitis gebėjo eiliuoti vokiečių bei lietuvių kalbomis, mokėjo graikų, lotynų, hebrajų, prancūzų kalbas ir buvo gerai susipažinęs su antikine ir savo laikų literatūra. Suprasdamas to meto Mažosios Lietuvos kultūrinę situaciją, bažnyčioje savuosius pamokslus jis skaitydavo dviem kalbomis – vokiškai ir lenkiškai, išskirtinai rūpinosi lietuvybės išsaugojimu. Norėjo, kad žmonės išliktų dorais lietuviais, neužmirštų lietuvių kalbos, gimtosios žemės svarbos, tai ragino daryti ir bičiulius. Apie 1765 – 1775m. Donelaitis sukūrė keturias epinio pobūdžio giesmes- ,,Pavasario linksmybės“, ,,Vasaros darbai“,,Rudenio gėrybės“, ,,Žiemos rūpesčiai“. Savo kūrinių jis nespausdino, todėl jo keturias giesmes 1818m. Paskelbė Liudvikas Rėza, sugalvojęs kūriniams pavadinimą ,, Metai“, kuris prigijo visiems laikams. Donelaitis vaizduoja XVIII a. Mažosios Lietuvos būrų būtį bei pasaulėžiūrą, pasakoja apie varganą baudžiauninkų gyvenimą ir sudėtingus santykius su ponais. Kristijonas Donelaitis puikiai mokėjo nenudailintą kasdieninę lietuvių kalbą, todėl šia kalba ir aprašė būrų gyvenimą. Būtent turtinga, nepadailinta lietuvių kalba paverčia kūrinį išskirtinai autentišku bei įeinančiu į lietuvių literatūros istoriją. Šnekamoji kalba yra nuolat kintanti, tobulėjanti ir gyvybinga. Jai įtakos turi žmonių išsilavinimas, gyvenimo būdas bei kultūra. Kadangi tokia kalba yra visiškai nepastovi, Donelaičio kūryba išsaugoja to meto kalbas ir taip ateities kartoms palieka neįkainojamą pamoką bei patirtį.

Parsisiųsti kalbėjimo potemę