18. Tėvas lietuvių literatūroje
5 (100%) 1 vote

18. Tėvas lietuvių literatūroje

2016 metų kalbėjimo potemė 12 klasei. Tema: 18. Tėvas lietuvių literatūroje (Justinas Marcinkevičius ir kt.). Nr. 18

Posakį „Tėvas – šeimos galva“ yra girdėjęs kiekvienas iš mūsų. Tokia samprata buvo paplitusi įvairiais laikais, kai visuomenės (taip pat ir šeimos modelis) buvo patriarchalinis, t.y. toks, kuriame pabrėžiama vyro viršenybė. Nors kilus feminizmo bangai ir judėjimams už lygias lyčių teises, toks kurios nors lyties pranašumas šiek tiek „apsilygino“ (visa tai sistemingai vyko visą XX-ąjį amžių), vis dėlto tiek ir senesnėje, tiek ir dabartinėje kultūroje, literatūroje atsispindi lyčių nelygiavertiškumas. Tai, kad iki šiol vartojame posakį „Tėvas – šeimos galva“ šitai puikiai įrodo. Vis dėlto tai nėra vien blogai: tėvo vaidmuo šeimoje iš tiesų gali būti svaresnis ir svarba vaikams gali būti ne ką menkesnė nei motinos. Taigi šioje kalboje aptarsiu du požiūrius. Pirmąjį, kuriuo bandysiu paneigti šį populiarų posakį (aptarsiu literatūrinius pavyzdžius, kuriuose minima tėvo svarba, bet sykiu ir ją pranokstanti besąlygiška motinos meilė). Taip ir antrąjį, kuriame teigiamas stiprus tėvo (vyro) autoritetas, jo svarba besiformuojančiam vaiko pasauliui.

Parsisiųsti kalbėjimo potemę