16. Praradimas kaip kūrybinio įkvėpimo šaltinis
5 (100%) 1 vote

16. Praradimas kaip kūrybinio įkvėpimo šaltinis

2016 metų kalbėjimo potemė 12 klasei. Tema: 16. Praradimas kaip kūrybinio įkvėpimo šaltinis (Šatrijos Ragana ir kt.). Nr. 16

Stipriausias ir pagrindinis žmogaus kančios išgyvenimas vyksta susidūrus su praradimais. Tik praradę suprantame tikrąsias žmogiškąsias vertybes, suvokiame trapios gyvenimo būties laikinumą ir stengiamės suprasti ne tik supančią aplinką, kurioje gyvename, bet ir save. Atskleisti savo gražiausias savybes, ieškoti tikrojo gyvenimo kelio bei tapti tokiais, kokiais norime būti ne rytoj, bet būtent šią akimirką. Henris Vileris Šo yra sakęs : ,,Panašiai kaip titnagas slepia nežinomą kibirkštį, skeliamą tik plieno smūgiais, taip ir lobiai, esantys mumyse, atsiveria tik ištikus negandoms“. Aš visiškai sutinku su šia mintimi ir manau, kad visi praradimai ir nelaimės sukrečia žmogų iš pagrindų, pakeisdami asmens mąstyseną ir išryškina norą kurti, nes tik kūryba gali įprasminti netektis bei neleisti praradimams visiškai išnykti nuo Žemės paviršiaus. Tai lyg savotiškas paminklas tam, ko jau seniai nebėra. Kiekvieną nelaimę žmogus, bei ypatingai poetas,yra linkęs išgyventi ne tik asmeninėse klaidžiausiose mintyse, bet ir visą susikaupusį skausmą bei praradimo liūdesį išlieti kūryboje. Vieni žmonės praradimus nupiešia ant drobės lapo, dailiais dažais teptuku švelniai glostydami baltą erdvę, antri – išlietas ašaras džiovina eilėse, kurios yra geriausia paguoda, treti – perteikia tai muzikos kūriniuose, skambant širdį virpinančioms natoms. Praradimas dar kartą priverčia atsigręžti į žmogaus vidinę būseną, primindamas trapų laikinumą bei įkvėpdamas kurti tam, kad užmuštų mirtį bei visus kelyje pasitaikiusius praradimus.

Parsisiųsti kalbėjimo potemę