13. Literatūra – istorinės patirties liudijimas
5 (100%) 1 vote

13. Literatūra – istorinės patirties liudijimas

2016 metų kalbėjimo potemė 12 klasei. Tema: 13. Literatūra – istorinės patirties liudijimas (Antanas Škėma ir kt.). Nr. 13

Migelis Servantesas yra pasakęs : ,,istorija – mūsų darbų lobynas, ji praeities liudytoja, pavyzdys ir pamokymas dabarčiai bei grėsmingas įspėjimas ateičiai.“ Visiškai sutinku su šia mintimi ir manau, kad kiekviena išlikusi istorinė patirtis yra neįkainuojamas paminklas praeičiai bei didžiulė pamoka tiems, kurie gyvena dabartyje ir tų istorinių įvykių nepajautė bei nesuprato jų svarbos ir reikšmės Lietuvai. Neretai istorinė patirtis atskleidžiama ir literatūroje. Lietuvių rašytojai ir poetai taip pat stengėsi įprasminti istorinius momentus, taip žingsnis po žingsnio statydami praeities laiptus ateičiai, nes istorinis veiksmas būna baigtas tik tada, kai tampa palikuonių nuosavybe. Visa Lietuvos istorija nebuvo lengva. Ilgi metai okupacijos, užkariavimai, represijos galbūt ir pažeidė lietuvių laisves ir teises, bet nesunaikino tikrųjų vertybių bei noro būti nepriklausomais ir nepailstamo tikėjimo savimi bei savo valstybės savarankiškumu. Darbšti lietuvių poetų plunksna išsaugojo visą skausmą, nerimą dėl ateities, tikėjimą, kad viskas bus gerai ir neišdildomą meilę tėvynei, kurios niekas iš krūtinės neatims. Lietuvių rašytojai atskleidžia skaudžiausias istorines patirtis, pilnas baimės, nežinomybės. Tikėdami savimi ir plačiąja visuomene jie savo darbais skatino žmones vertinti tai, ką turi brangiausio – lietuviškąjį identitetą, žmogiškąsias vertybes bei grožio suvokimą. Visai nesvarbu, kad Lietuva yra maža, trapi, bet lietuviui ji yra pati brangiausia ir svarbiausia, nepakeičiama į nieką kitą pasaulyje. Ji yra ta šalis, dėl kurios verta lieti kraują, stengtis ir kovoti dėl jos išlikimo.

Parsisiųsti kalbėjimo potemę