1. Pasirinkto lietuvių rašytojo stiliaus ypatybės

Jono Biliūno kūryba ir jos stilius darė įtaką lietuvių literatūrai, paskatino susimąstyti. Noras pritarti ir rasti argumentų tokiai nuomonei buvo pagrindinė priežastis, lėmusi tokios temos pasirinkimą. Jonas Biliūnas buvo vienas pirmųjų lietuvių prozininkų, psichologinio realizmo Lietuvoje pradininkas. Jo sukrenčianti biografija (gyveno vos dvidešimt aštuonerius metus, paskutinį kūrinį – apysaką „Liūdna … Daugiau…

2. Kalbinis apsisprendimas tautinio atgimimo epochoje XIX a. pab.–XX a. pr. (Šatrijos Ragana ir kt.).

Lietuvių tautinis atgimimas – tai 19 a . – 20 a. pr. vykęs visuomeninis, kultūrinis, politinis judėjimas, siekiant atgaivinti tautiškumą ir valstybingumą. Lietuvos politiniame ir kultūriniame gyvenime įvyko didelis lūžis, lietuviams teko grumtis dėl elementariausių tautos teisių: gimtosios kalbos, tautinės mokyklos, katalikų tikėjimo išpažinimo. Pirmuosius du dešimtmečius po baudžiavos panaikinimo … Daugiau…

3. Lietuvos raštijos ir literatūros tekstai, formavę lietuvių požiūrį į tautos ir valstybės istoriją.

Literatūra – viena iš viešosios nuomonės formuotojų. Toji formuojama nuomonė iš esmės gali būti apie bet ką; valstybiniai, tautiniai klausimai yra ne išimtis. Jie literatūroje vienaip ar kitaip atsispindi, nelygu istorinio laikotarpio suklostytos aplinkybės (pavyzdžiui, dabar jie gan objektyvūs; sovietmečiu buvo iškraipyti propagandos; Smetonos laikais – pernelyg ideologizuoti ir taip … Daugiau…

4. Kaip pasikeistų Kristijono Donelaičio kūryba išvertus ją į šiuolaikinę bendrinę lietuvių kalbą?

Kristijonas Donelaitis (evangelikų liuteronų kunigas, poetas) neabejotinai yra Mažosios Lietuvos lietuvių grožinės literatūros pradininkas. Donelaitis gebėjo eiliuoti vokiečių bei lietuvių kalbomis, mokėjo graikų, lotynų, hebrajų, prancūzų kalbas ir buvo gerai susipažinęs su antikine ir savo laikų literatūra. Suprasdamas to meto Mažosios Lietuvos kultūrinę situaciją, bažnyčioje savuosius pamokslus jis skaitydavo dviem … Daugiau…

5. Kaip kalba padeda atskleisti vaizduojamąjį laikotarpį Mariaus Ivaškevičiaus Madagaskare?

Skaitytojus ypatingai žavi knygos, kuriose išsamiai nupasakojamas tikrasis tuometinio laikotarpio rašytojų gyvenimas bei aplinka. Tai šių dienų skaitytojui padeda suartėti su praeitimi bei dar labiau suvokti rašytojų išgyvenimus bei patirtis. Prozininkas, dramaturgas, žurnalistas bei teatro ir kino režisierius Marius Ivaškevičius savo kūryba iš kitų nepriklausomos Lietuvos kūrėjų išsiskiria išradinga kalba, … Daugiau…

6. Individo ir bendruomenės santykis XX a. lietuvių prozoje

Ugdymas, atsiradęs kartu su visuomene, yra neatskiriamai susijęs su jos raida ir esmingai lemia jos pažangą. Vyresnioji karta, siekdama pratęsti žmonijos egzistenciją, norėdama kuo geresnės ateities savo palikuonims, organizuoja jaunosios kartos ugdymą, jos mokymą, todėl šioji karta palengva įsijungia į gyvenimą, tęsia žmonijos raidą. Nuo to, kaip parengta jaunoji karta … Daugiau…

7. Žmogaus prigimties prieštaringumas Lietuvos literatūroje

Dauguma žmonių kurie atsidūria gyvenimo duotame išbandyme, tiesiog nuleidžia rankas arba pasiduodami emocijoms, priima neapgalvotus sprendimus, dėl kurių vėliau gailisi. Nėra nei vieno žmogaus kuris nebūtų išbandytas šio gyvenimo, LDK religinis ir politinis veikėjas A.Volanas yra pasakęs „Jokiam žmogui niekad nėra visą laiką gerai, ir nė vienas, kiek ilgai jis … Daugiau…

8. Asmenybės laikysena ribinėse situacijose

Kritinės situacijos tiek gyvenime, tiek literatūroje yra labai įvairios. Jos gali būti vertinamo tik pagal pačio žmogaus asmeninę prizmę. Vienam kritinė situacija gali būti nelaimingas atsitikimas, kitam stichinė nelaimė ir dar daugybė kitokių atsitikimų ir išgyvenimų. Tikriausiai svarbi ne pati situacija o jos sukelti išgyvenimai, patirtos emocijos, juk žmogus yra … Daugiau…

9. Žemdirbiškos kultūros aktualizavimas XX a. II pusės lietuvių literatūroje

XX-as amžius tiek pasauliui, tiek Lietuvai atnešė begalę permainų: karus, nesutarimus, migraciją, sumaištį; pasėjo baimę ir liūdesį, išskyrė šeimas, mylimuosius bei sudaužė milijonus vilčių bei svajonių. Visa tai paveikė ir kultūrinį gyvenimą. Permainos pasireiškė poetų, rašytojų kūryboje, kuria norėta išreikšti ilgesį, netektis ar viltį, kad viskas bus geriau. Nemaža rašytojų … Daugiau…

10. Kodėl šiandien prieštaringai vertinamas sovietmečiu žymių lietuvių rašytojų kūrybinis palikimas?

Po trijų okupacijos bangų Lietuva patyrė šoką, visas kultūrinis, viešas ir privatus gyvenimas buvo persmelktas baimės bei nežinomybės dėl ateities. Sovietinė valdžia skelbė socializmo pergalę, miškuose vyko žiaurus partizaninis karas, nusinešęs daugybę jaunų gyvybių, žmonės buvo tremiami į Sibirą gyvuliniais vagonais, kur jų laukė visiška nežinomybė bei kasdienė kova su … Daugiau…

11. Antikos mitų interpretacija Lietuvos kultūroje

Kai tai yra antika? Tai senovės istorijos laikotarpis, prasidėjęs dar prieš Jėzaus Kristaus gimimą, o pasibaigęs tik tada, kai Vakarų Romos imperija žlugo. Antika apėmė Senovės Graikijos ir Senovės Romos imperijas. Tai laikotarpis, kai gyveno garsūs tometo atstovai, tokie kaip Homeras, Sokratas, Aischilas, Sofoklis, Ezopas, Hesiodas, Euripidas, Aristofanas, Lukianas, Vergilijus, … Daugiau…

13. Literatūra – istorinės patirties liudijimas

Migelis Servantesas yra pasakęs : ,,istorija – mūsų darbų lobynas, ji praeities liudytoja, pavyzdys ir pamokymas dabarčiai bei grėsmingas įspėjimas ateičiai.“ Visiškai sutinku su šia mintimi ir manau, kad kiekviena išlikusi istorinė patirtis yra neįkainuojamas paminklas praeičiai bei didžiulė pamoka tiems, kurie gyvena dabartyje ir tų istorinių įvykių nepajautė bei … Daugiau…

14. Koks lietuvio (lietuvės) paveikslas kuriamas įvairių laikotarpių literatūroje

Oskaras Vaildas yra pasakęs : ,, moteris – žavingai aikštinga lytis“. Galima teigti, kad moters paveikslas literatūroje nuo seniausių laikų užima didžiulį vaidmenį. Skirtingų laikmečių moterys literatūroje vaizduojamos vis kitaip, remiantis to meto požiūriu, pasaulio suvokimu bei kultūra. Lietuvių rašytojai taip pat dažnai vaizduodavo įvairiausių bruožų bei asmenybių moteris, kurių … Daugiau…

15. Ezopo kalba sovietmečio literatūroje

Sovietinės okupacijos metais Lietuva privalėjo tarnauti socialistinei santvarkai ir visai valdžiai. Ne nuostabu, kad lietuvių poetams sovietinis laikotarpis buvo ne tik asmeninių teisių, bet ir kūrybinių laisvių, norų bei siekių suvaržymas. Literatūra privalėjo paklusti socialistinei santvarkai, valdžiai bei ideologijoms. Tinkamiausias žanras, kuris galėjo formuoti marksistinę ideologiją buvo romanas. Nors rašytojai … Daugiau…

16. Praradimas kaip kūrybinio įkvėpimo šaltinis

Stipriausias ir pagrindinis žmogaus kančios išgyvenimas vyksta susidūrus su praradimais. Tik praradę suprantame tikrąsias žmogiškąsias vertybes, suvokiame trapios gyvenimo būties laikinumą ir stengiamės suprasti ne tik supančią aplinką, kurioje gyvename, bet ir save. Atskleisti savo gražiausias savybes, ieškoti tikrojo gyvenimo kelio bei tapti tokiais, kokiais norime būti ne rytoj, bet … Daugiau…

17. Žaismas moderniojoje lietuvių literatūroje

Kalba yra vienas iš pagrindinių aspektų, išskiriančių žmones į atskiras tautas. Tai tarsi kiekvienos tautos skiriamasis bruožas, kurio niekas negali nukopijuoti. Tai yra unikali ir neplagijuojama valstybės nuosavybė. O kuo skirtingų tautų kalbos skiriasi viena nuo kitos? Na kiekviena kalba turi savo abėcėlę, tarmes bei atskiras kalbines raiškos priemones, be … Daugiau…

18. Tėvas lietuvių literatūroje

Posakį „Tėvas – šeimos galva“ yra girdėjęs kiekvienas iš mūsų. Tokia samprata buvo paplitusi įvairiais laikais, kai visuomenės (taip pat ir šeimos modelis) buvo patriarchalinis, t.y. toks, kuriame pabrėžiama vyro viršenybė. Nors kilus feminizmo bangai ir judėjimams už lygias lyčių teises, toks kurios nors lyties pranašumas šiek tiek „apsilygino“ (visa … Daugiau…

19. Kokį poveikį kultūrai ir visuomenei daro kryptingai veikianti asmenybė?

19. Kokį poveikį kultūrai ir visuomenei daro kryptingai veikianti asmenybė (Jonas Basanavičius ir kt.)? Mano nuomone, asmenybė – tai įgimtų savybių ir patirties įgijimo rezultatas. Ja tapti nėra labai lengva, tačiau visokeriopa patirtis bei įvairūs poelgiai neretai veda to link. Žmogus, mokantis mylėti, kurdamas vienokį ar kitokį meną bei vertinantis … Daugiau…

20. Tautosaka lietuvių literatūroje

Tautosaka niekada nepraras savo grožio ir savitumo. Nemažai rašytojų yra perpasakoję liaudies pasakų, išsaugodami jų siužetus. Tautosakoje, kitaip nei literatūroje, randame labai daug metaforų, hiperbolių, personifikacijų, leidžiančių atsiskleisti tautosakos grožiui. Kolektyviškumas – savybė dėl kurios tautosaka ir yra tokia savita, tokia įdomi. Literatūros kūrinių unikalumas niekad neprilygs daugybei tautosakos kūrinių … Daugiau…